KRAUJO TYRIMAS
Kraujo tyrimas suteikia bendrą informaciją apie paciento sveikatos būklę ar tam tikrų organų funkciją.
BRONCHŲ IŠTYRIMAS
Atliekant vadinamąją bronchoskopiją, endoskopu iš vidaus apžiūrimi kvėpavimo takai (bronchai). Taip gydytojas gali tiksliai apžiūrėti kvėpavimo takų gleivinę ir nustatyti pakitimus, tokius kaip navikai.Procedūros metu pro nosį arba burną endoskopas atsargiai įstumiamas į bronchus. Dažnai bronchoskopijos metu iš bronchų paimamas sekreto arba audinio mėginys (biopsija). Paprastai šis tyrimas atliekamas ambulatorinėmis sąlygomis, taikant vietinę nejautrą. Ypatingais atvejais gali prireikti išsamesnio tyrimo, kuris atliekamas taikant narkozę.
BIOPSIJA
Biopsijos metu atsargiai paimamos audinio ląstelės. Šiuos mėginius (histologiniai mėginiai) vėliau tiria gydytojas patologas. Analizuodamas per mikroskopą audinio ląsteles jis padeda nustatyti naviko tipą.
TARPUPLAUČIO IŠTYRIMAS
Tarpuplaučio (lot. mediastinum) ištyrimas profesine kalba vadinamas mediastinoskopija. Šis tyrimas atliekamas plaučių vėžio diagnozei nustatyti bei išplitimui įvertinti, kai to negalima padaryti kitais metodais.
Mediastinoskopijos metu tiriami tarpuplaučio limfmazgiai, kurie galėjo pakisti dėl piktybinio naviko.
Mediastinoskopijos metu atlikus nedidelį pjūvį virš krūtinkaulio, į tarpuplautį įstumiamas endoskopas. Taip gydytojas gali ištirti tarpuplautį. Šis tyrimas atliekamas taikant narkozę, todėl po jo atlikimo pacientai dažniausiai paliekami stebėjimui ligoninėje.
PLAUČIŲ IŠTYRIMAS
Kai kuriais atvejais paciento pleuroje kaupiasi skystis. Šis skystis vadinamas pleuros skysčiu. Jis gali būti šalinamas atliekant pleuros punkciją. Pašalinus skystį, galima ištirti šio skysčio ląsteles ir cheminę sudėtį.
Jei nėra aišku, ar navikas pažeidė pleurą, atliekama pleuros biopsija. Ši biopsija atliekama endoskopu (torakoskopu), taikant narkozę. Šis tyrimas gali suteikti papildomos svarbios informacijos apie plaučių vėžio išplitimą.
PLAUČIŲ FUNKCIJOS IŠTYRIMAS
Tiriant plaučių funkciją nustatoma, kaip veikia plaučiai. Tai gali būti ypač svarbu tuo atveju, jei reikia pašalinti dalį plaučio ar visą plautį.
KRŪTINĖS LĄSTOS RENTGENOGRAMOS
Diagnozuojant plaučių vėžį krūtinės ląstos vaizdai (krūtinės ląstos rentgenograma) yra svarbi tyrimo dalis. Pirmiausia šis tyrimas skirtas nustatyti, kurioje vietoje yra auglys ir kokio jis dydžio. Be to, tyrimas gali padėti nustatyti, pvz.: skystį pleuros ertmėje.
ULTRAGARSINIS IŠTYRIMAS
Šis tyrimas dar vadinamas echoskopija. Jis yra absoliučiai nerizikingas ir neskausmingas. Tai neinvazinis tyrimo metodas audinių struktūriniams pakitimams pastebėti ultragarsu (echoskopu). Tyrimo metu gydytojas vedžioja ultragarsinį daviklį paciento pilvo ar krūtinės ląstos srityje. Ekrane jis gali matyti organų pakitimus, pvz., atsiradusias vėžio metastazes.
KOMPIUTERINĖ TOMOGRAFIJA (KT)
Kompiuterinės tomografijos (KT) metu daroma daugybė kūno vidaus nuotraukų. Viena nuotrauka vaizduoja vieną kūno skerspjūvį. Taip galima tiksliai apžiūrėti atskirus organus ir jų būklę, nustatyti pakitimus. KT – pagrindinis tyrimas, atliekamas įtarus plaučių vėžį.
Pavyzdžiui, iš šių nuotraukų gydytojas gali atpažinti, ar organuose yra vėžio požymių, kur tiksliai jis yra ir kokio jis dydžio. Ši informacija svarbi ne tik ligai įvertinti, bet ir planuojant galimą operaciją.
MAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFIJA (MRT)
Šio tyrimo metu naudojamas magnetinis laukas, kuris leidžia atlikti itin tikslias kūno vidaus nuotraukas.
MRT atliekamas tiriant smegenis, siekiant įsitikinti, ar jose nėra metastazių. Šis tyrimas pateikia svarbios informacijos ir tuo atveju, jei vėžys išplito į kamienines nervų ląsteles arba į stuburą. Įtariant plaučių vėžį, šis tyrimas atliekamas retai.
Magnetinio rezonanso tomografija yra neskausminga ir laikoma nepavojinga, nes jos metu pacientai nėra veikiami spinduliuotės. Kadangi tyrimo metu pacientas įstumiamas į savotišką „tunelį“, kai kuriems šis tyrimas gali pasirodyti sunkiai pakeliamas. Dėl magnetinio lauko poveikio asmenims, turintiems kardiostimuliatorių arba metalinių implantų, MRT gali būti netaikomas.
KAULŲ SCINTIGRAMA
Kaulų scintigramos metu tiriama, ar metastazės išplito į kaulus. Tyrimo metu pacientui įšvirkščiamas silpnai radioaktyvus kontrastinis tirpalas, kuris nusėda kauluose ir gali suteikti informacijos apie metastazes.
Gydytojai, įvertinę pažeistų vietų vaizdus, gali nuspręsti, ar kaulų metastazes reikia operuoti, ar švitinti. Taip išvengiama metastazių sukeltų kaulų lūžių.
POZITRONŲ EMISIJOS TOMOGRAFIJA (PET)
Vėžio ląstelės yra labai aktyvios, jose vyksta aktyvi medžiagų apykaita. Pozitronų emisijos tomografijos metu pasinaudojama šia ypatybe.
Pacientams šio tyrimo metu skiriamos tam tikros molekulės, kurios svarbios metabolizmo procesui, vadinamieji „žymekliai“. Jos nestipriai radioaktyvios, todėl jas galima lengvai atsekti. Dėl šių žymeklių navikinio audinio ląstelės tampa matomos, nes medžiagų apykaita navikinėse ląstelėse ypač suaktyvėja.
Šio tyrimo metu galima taip pat matyti ne navikinius, o uždegimo sukeltus pokyčius. Navikiniams ir uždegimo pokyčiams atskirti papildomai gali būti atliekamas ribotos apimties (tik reikalingos srities) pakartotinis, vadinamasis vėlyvasis skenavimas.Tačiau vien tik pozitronų emisijos tomografijos nepakanka vėžiui nustatyti.
Visi plaučių vėžio diagnostikos tyrimai gali užtrukti keletą dienų arba net savaičių. Tačiau tiek pacientams, tiek gydytojams yra svarbu atlikti visus būtinus tyrimus.
PATARIMAS: išsaugokite kiekvieno tyrimo kopiją ir skaitmeninę laikmeną, kad bet kuris gydytojas galėtų greitai įvertinti situaciją (pvz., pasikeitus gydytojui arba norint gauti kito specialisto nuomonę).
Tyrimai turėtų suteikti daugiau aiškumo ir padėti paskirti pacientui patį geriausią, individualų plaučių vėžio gydymą. Pavyzdžiui, biožymenys tam tikrais atvejais gali parodyti, koks gydymas pacientui tiktų geriausiai.
