Plaučių vėžys

Plaučių vėžio diagnozė – ką tai reiškia? Sužinokite daugiau apie plaučių vėžio diagnostiką bei gydymo galimybes.
KAS YRA PLAUČIŲ VĖŽYS?

Plaučių vėžys

Diagnozavus plaučių vėžį, daugeliui pacientų ypač dažnai kyla klausimas: ką dabar daryti?
Čia rasite svarbios informacijos apie plaučių vėžį ir įvairius plaučių vėžio tipus. Taip pat čia pateikiama informacija, į ką turėtų atkreipti dėmesį plaučių vėžiu sergantys pacientai ir jų artimieji.
KAS YRA PLAUČIŲ VĖŽYS?

Kas yra plaučių vėžys?

Terminas „plaučių vėžys“, arba plaučių karcinoma, bendrąja prasme reiškia plaučių audinio onkologinę ligą. Sergant plaučių vėžiu nevaldomai dauginasi pažeistos plaučių audinio ląstelės, kurios suformuoja  auglį / naviką. Ilgainiui šios pakitusios ląstelės gali atitrūkti nuo auglio ir kraujo srovės gali būti nunešamos į limfą arba į kitus kūno organus, kur vėžinės ląstelės formuoja naujus auglius, vadinamąsias metastazes.

Ne visi plaučių vėžio tipai yra vienodi!

Dažniausiai nustatomi 4 pagrindiniai plaučių vėžio tipai (plokščiųjų ląstelių karcinoma, adenokarcinoma, stambių ląstelių karcinoma, smulkiųjų ląstelių karcinoma).  Klinikinėje praktikoje atsižvelgiant į plaučių vėžio biologiją, prognozę ir gydymo taktiką plaučių piktybiniai navikai klasifikuojami į nesmulkiųjų ir smulkiųjų ląstelių plaučių vėžį.
KOKIE YRA PLAUČIŲ VĖŽIO RIZIKOS FAKTORIAI IR SIMPTOMAI?

Kokios galimos plaučių vėžio priežastys?

Plaučių vėžiu daugiausia serga vyresnio amžiaus žmonės. Plaučių vėžio priežastims, šalia genetinio polinkio, priskiriamos su oru įkvepiamos ir plaučius žalojančios medžiagos. Kalbame ne vien apie rūkančiuosius! 

Ar plaučių vėžys yra profesinė liga?

Padidėjusi rizika susirgti plaučių vėžiu taip pat pastebima ir kai kurių profesijų grupėms. Ypač didelį pavojų kelia kontaktas su chemikalais, tokiais kaip arsenas, taip pat kai kuriais tirpikliais,  pesticidais ir įvairiomis dulkių rūšimis, pvz.,  asbestu. 

Patarimas: išsamų sveikatai kenksmingų darbo aplinkoje sutinkamų medžiagų sąrašą rasite profesinių ligų sąraše, kurį skelbia Higienos institutas 

Vis dėlto dažniausia ir neginčijama plaučių vėžio priežastimi tampa rūkymas. Kartu su cigaretėmis į plaučius gali patekti iki 50-ies skirtingų kenksmingų medžiagų. Metę rūkyti jūs galite smarkiai sumažinti plaučių vėžio riziką.
Rimtų pasekmių sveikatai gali turėti ir dažnas pasyvus rūkymas. Mat, pabuvus valandą smarkiai prirūkytoje patalpoje, rūkoma pasyviai ir galima įkvėpti tiek pat nuodingų medžiagų, lyg pačiam surūkius vieną cigaretę.
KĄ DARYTI, JEI ĮTARIAMAS PLAUČIŲ VĖŽYS

Įtariamas plaučių vėžys. Ką daryti?

Gydytojui įtarus plaučių vėžį, daugelį pacientų užvaldo baimė ir nesaugumo jausmas. Dažniausiai užduodami klausimai apie galimus plaučių vėžio gydymo būdus ir  prognozę.
Tačiau, prieš parenkant individualų  gydymą, iš pradžių reikia šį vėžį tiksliai ištirti. 
KĄ DARYTI, JEI ĮTARIAMAS PLAUČIŲ VĖŽYS

Kokie tyrimai atliekami sergant plaučių vėžiu?

KRAUJO TYRIMAS

Kraujo tyrimas suteikia bendrą informaciją apie paciento sveikatos būklę ar tam tikrų organų funkciją.

BRONCHŲ IŠTYRIMAS

Atliekant vadinamąją bronchoskopiją, endoskopu iš vidaus apžiūrimi kvėpavimo takai (bronchai). Taip gydytojas gali tiksliai apžiūrėti kvėpavimo takų gleivinę ir nustatyti pakitimus, tokius kaip navikai.Procedūros metu pro nosį arba burną endoskopas atsargiai įstumiamas į bronchus. Dažnai bronchoskopijos metu iš bronchų paimamas sekreto arba audinio mėginys (biopsija). Paprastai šis tyrimas atliekamas ambulatorinėmis sąlygomis, taikant vietinę nejautrą. Ypatingais atvejais gali prireikti išsamesnio tyrimo, kuris atliekamas taikant narkozę.

BIOPSIJA

Biopsijos metu atsargiai paimamos audinio ląstelės. Šiuos mėginius (histologiniai mėginiai) vėliau tiria gydytojas patologas. Analizuodamas per mikroskopą audinio ląsteles jis padeda nustatyti naviko tipą. 

TARPUPLAUČIO IŠTYRIMAS

Tarpuplaučio (lot. mediastinum) ištyrimas profesine kalba vadinamas mediastinoskopija. Šis tyrimas atliekamas plaučių vėžio diagnozei nustatyti bei išplitimui įvertinti, kai to negalima padaryti kitais metodais.
Mediastinoskopijos metu tiriami tarpuplaučio limfmazgiai, kurie galėjo pakisti dėl piktybinio naviko.
Mediastinoskopijos metu atlikus nedidelį pjūvį virš krūtinkaulio, į tarpuplautį įstumiamas endoskopas. Taip gydytojas gali ištirti tarpuplautį. Šis tyrimas atliekamas taikant narkozę, todėl po jo atlikimo pacientai dažniausiai paliekami stebėjimui ligoninėje. 

PLAUČIŲ IŠTYRIMAS

Kai kuriais atvejais paciento pleuroje kaupiasi skystis. Šis skystis vadinamas pleuros skysčiu. Jis gali būti šalinamas atliekant pleuros punkciją. Pašalinus skystį,  galima ištirti šio skysčio ląsteles ir  cheminę sudėtį.
Jei nėra aišku, ar navikas pažeidė pleurą, atliekama pleuros biopsija. Ši biopsija atliekama endoskopu (torakoskopu), taikant narkozę. Šis tyrimas gali suteikti papildomos svarbios informacijos apie plaučių vėžio išplitimą.

PLAUČIŲ FUNKCIJOS IŠTYRIMAS

Tiriant plaučių funkciją nustatoma, kaip veikia plaučiai. Tai gali būti ypač svarbu tuo atveju, jei reikia pašalinti dalį plaučio ar visą plautį.

KRŪTINĖS LĄSTOS RENTGENOGRAMOS

Diagnozuojant plaučių vėžį krūtinės ląstos vaizdai (krūtinės ląstos rentgenograma) yra svarbi tyrimo dalis. Pirmiausia šis tyrimas skirtas nustatyti, kurioje vietoje yra auglys ir kokio jis dydžio. Be to, tyrimas gali padėti nustatyti, pvz.: skystį pleuros ertmėje.

ULTRAGARSINIS IŠTYRIMAS

Šis tyrimas dar vadinamas echoskopija. Jis yra absoliučiai nerizikingas ir neskausmingas. Tai neinvazinis tyrimo metodas audinių struktūriniams pakitimams pastebėti ultragarsu (echoskopu). Tyrimo  metu gydytojas vedžioja ultragarsinį daviklį  paciento pilvo ar krūtinės ląstos srityje. Ekrane jis gali matyti  organų pakitimus, pvz., atsiradusias vėžio metastazes.

KOMPIUTERINĖ TOMOGRAFIJA (KT)

Kompiuterinės tomografijos (KT) metu daroma daugybė kūno vidaus nuotraukų. Viena nuotrauka vaizduoja vieną kūno skerspjūvį. Taip galima tiksliai apžiūrėti atskirus organus ir jų būklę,  nustatyti pakitimus. KT – pagrindinis tyrimas, atliekamas įtarus plaučių vėžį.
Pavyzdžiui, iš šių nuotraukų gydytojas gali atpažinti, ar organuose yra vėžio požymių, kur tiksliai jis yra ir kokio jis dydžio. Ši informacija svarbi ne tik ligai įvertinti, bet ir planuojant galimą operaciją.

MAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFIJA (MRT)

Šio tyrimo metu naudojamas magnetinis laukas, kuris leidžia atlikti itin tikslias kūno vidaus nuotraukas.
MRT atliekamas tiriant smegenis, siekiant įsitikinti, ar jose nėra metastazių. Šis tyrimas pateikia svarbios informacijos ir tuo atveju, jei vėžys išplito į kamienines nervų ląsteles arba į stuburą. Įtariant plaučių vėžį, šis tyrimas atliekamas retai.
Magnetinio rezonanso tomografija yra neskausminga ir laikoma nepavojinga, nes jos metu pacientai nėra veikiami spinduliuotės. Kadangi tyrimo metu pacientas įstumiamas į savotišką „tunelį“, kai kuriems šis tyrimas gali pasirodyti sunkiai pakeliamas. Dėl magnetinio lauko poveikio asmenims, turintiems kardiostimuliatorių arba metalinių implantų, MRT gali būti netaikomas.

KAULŲ SCINTIGRAMA

Kaulų scintigramos metu tiriama, ar metastazės išplito į kaulus. Tyrimo metu pacientui įšvirkščiamas silpnai radioaktyvus kontrastinis tirpalas, kuris nusėda kauluose ir gali suteikti informacijos apie metastazes.
Gydytojai, įvertinę pažeistų vietų vaizdus, gali nuspręsti, ar kaulų metastazes reikia operuoti, ar švitinti. Taip išvengiama metastazių sukeltų kaulų lūžių. 

POZITRONŲ EMISIJOS TOMOGRAFIJA (PET)

Vėžio ląstelės yra labai aktyvios, jose vyksta aktyvi medžiagų apykaita. Pozitronų emisijos tomografijos metu pasinaudojama šia ypatybe.
Pacientams šio tyrimo metu skiriamos tam tikros molekulės, kurios svarbios metabolizmo procesui, vadinamieji „žymekliai“. Jos nestipriai radioaktyvios, todėl jas galima lengvai atsekti. Dėl šių žymeklių  navikinio audinio ląstelės tampa matomos, nes medžiagų apykaita navikinėse ląstelėse ypač suaktyvėja.
Šio tyrimo metu galima taip pat matyti ne navikinius, o uždegimo sukeltus pokyčius. Navikiniams ir uždegimo pokyčiams atskirti papildomai gali būti atliekamas ribotos apimties (tik reikalingos srities) pakartotinis, vadinamasis vėlyvasis skenavimas.Tačiau vien tik pozitronų emisijos tomografijos nepakanka vėžiui nustatyti.

Visi  plaučių vėžio diagnostikos tyrimai gali užtrukti keletą dienų arba net savaičių. Tačiau tiek pacientams, tiek gydytojams yra svarbu atlikti visus būtinus tyrimus.

PATARIMAS: išsaugokite kiekvieno tyrimo kopiją ir skaitmeninę laikmeną, kad bet kuris gydytojas galėtų greitai įvertinti situaciją (pvz., pasikeitus gydytojui arba norint gauti kito specialisto nuomonę).

Tyrimai turėtų suteikti daugiau aiškumo ir padėti paskirti pacientui patį geriausią, individualų plaučių vėžio gydymą. Pavyzdžiui, biožymenys tam tikrais atvejais gali parodyti, koks gydymas pacientui tiktų geriausiai.
KOKIE YRA PLAUČIŲ VĖŽIO TIPAI?

Kokie būna plaučių vėžio tipai?

Plaučių vėžio atveju išskiriamos dvi pagrindinės grupės: smulkiųjų ląstelių  plaučių vėžys (SLPV) ir nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžys (NSLPV). Kaip rodo pats pavadinimas, pirmiausia skiriasi vėžio ląstelių dydis, tačiau iš tiesų šie abu vėžio tipai turi daugiau skirtumų.

SMULKIŲJŲ LĄSTELIŲ PLAUČIŲ VĖŽYS

Smulkiųjų ląstelių  plaučių karcinoma laikoma agresyvesne vėžio forma. Smulkiosios plaučių vėžio ląstelės ypač sparčiai dauginasi, todėl šios grupės vėžys paprastai auga greičiau ir anksčiau metastazuoja.
Tačiau tai, kad naviko ląstelės taip sparčiai dalijasi, reiškia, jog navikas yra ypač jautrus gydymui, todėl kai kuriais atvejais galima itin efektyviai pritaikyti gydymą.

NESMULKIŲJŲ LĄSTELIŲ  PLAUČIŲ VĖŽYS

Nesmulkiųjų ląstelių  plaučių vėžio formoms priklauso visi vėžio tipai, neturintys smulkių ląstelių. Nustačius šį plaučių vėžio tipą, gydymo būdas priklauso nuo ligos stadijos. Ankstyvos stadijos nesmulkiųjų ląstelių  plaučių vėžys  gydomas chirurginiu būdu. Tačiau, esant progresavusiai nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio stadijai, paprastai taikomi kiti gydymo būdai.
Nesmulkialąstelinis plaučių vėžys skirstomas į šiuos morfologinius tipus:
KOKIOS YRA PLAUČIŲ VĖŽIO STADIJOS?

Kokios yra plaučių vėžio stadijos?

Prieš skiriant gydymą, šalia plaučių vėžio morfologinio tipo svarbu įvertinti, kiek vėžys  yra progresavęs. Vertinimas apima auglio dydį, pažeistas sritis, be to, įvertinama, ar jis jau išplito į kitas kūno dalis. Nustatydami stadiją, gydytojai vadovaujasi vadinamąja TNM sistema.
Plaučių vėžio suskirstymas į morfologinius tipus padeda gydytojams kiek galima tiksliau įvertinti ligą. Be to, aiškus vėžio nustatymas gali padėti pacientui geriau suvokti savo būklę. 
Vis dėlto kiekvieno paciento onkologinė liga yra unikali. Todėl svarbu tiksliai įvertinti, koks individualus gydymo būdas tinka kiekvienam pacientui.
AR PLAUČIŲ VĖŽYS IŠGYDOMAS?

Plaučių vėžio gydymas

AR PLAUČIŲ VĖŽYS IŠGYDOMAS?

Kaip gydomas plaučių vėžys?

Neišplitusio smulkiųjų ląstelių plaučių vėžio atveju rekomenduojama operacija. Po operacijos gali būti rekomenduojami keli chemoterapijos kursai arba pooperacinis spindulinis gydymas. Jei operacinis gydymas negalimas, rekomenduojamas chemospindulinis gydymas. Kitais lokalizuoto smulkiųjų ląstelių plaučių vėžio atvejais gydymas priklauso nuo ligonio funkcinės būklės.

Svarbus nesmulkiųjų ląstelių  plaučių karcinomos ankstyvųjų stadijų gydymo būdas yra operacija. 

Progresavusiam nesmulkiųjų ląstelių  plaučių vėžiui gali būti taikomi šie gydymo būdai:

  • Spindulinė terapija – vienas iš gydymo metodų, kurio tikslas yra sunaikinti naviką panaudojant jonizuojančiąją spinduliuotę, nepažeisti sveikų audinių ir išsaugoti paciento gyvenimo kokybę. Spindulinis gydymas užima reikšmingą vietą plaučių vėžio gydymo komplekse. Tobulėjant spindulinio gydymo technologijoms, optimizuojama dozė navikui ir išvengiama sveikų audinių ir organų pažeidimų. 
  • Chemoterapija - tai sergančiųjų onkologine liga gydymas citotoksinio poveikio vaistais, t. y. vaistais, kurie slopina esminę vėžio ląstelių savybę – jų greitą, nekontroliuojamą dalijimąsi. Praradusios dauginimosi galimybę vėžio ląstelės žūva, navikas nebeauga. Šie vaistai, patekę į kraują, jo srovės nunešami į organizmo audinius ir tiesiogiai veikia ląsteles. Labiausiai šių vaistų poveikiui jautrios greitai besidauginančios ląstelės. Kadangi vėžio ląstelės dauginasi ir auga daug greičiau nei normalios, sveikos organizmo ląstelės, jas vaistai nuo vėžio paveikia pirmiausia ir labiausiai. Tačiau ir sveikos, normalios organizmo ląstelės neišvengiamai pažeidžiamos, tik daug silpniau, todėl jos sugeba atsigauti. Jų pažeidimai pasireiškia įvairiais, priklausomai nuo vaisto, šalutiniais poveikiais, kurie dažniausi yra laikini ir praeina, kai, užbaigus chemoterapiją, ląstelių veikla normalizuojas.
  • Vėžio taikinių terapija – tai specifinių vėžio ląstelių molekulinių baltyminių darinių (taikinių), būtinų navikui vystytis, augti ir plisti blokavimas, panaudojant vaistus, specialiai sukurtus paveikti šiuos taikinius.
  • Imunoterapija


Ankstyvos stadijos plaučių vėžys paprastai yra išgydomas, todėl tokio vėžio  gydymas dar yra vadinamas radikaliuoju gydymu. Nesant galimybės taikyti radikaliojo gydymo, kitas gydymas - paliatyvusis, simptominis gydymas. Pastarasis  gydymo būdas taikomas esant progresavusioms plaučių vėžio stadijoms, siekiant sušvelninti ligos simptomus ir pailginti gyvenimo trukmę. Paliatyvusis gydymas ir priežiūra - tai aktyvus išplitusio vėžio simptomų gydymas, kai nesitikima visiško išgijimo, o tik siekiama palengvinti ligonio būklę. Paliatyvus gali būti ir specifinis vėžio gydymas (spindulinis gydymas, operacija ir pan.). Geriausia palaikomoji priežiūra orientuota į asmenį, o ne į jo ligą; nėra tiesiogiai susijusi su gyvenimo trukmės pailginimu; apima visų paciento problemų, tiek fizinių, tiek psichosocialinių, sprendimą; atliekama daugiaprofilinės ir tarpdisciplininės komandos (gydytojų, slaugytojų, psichologų, kt. specialistų); skirta pagerinti tą gyvenimo laikotarpį, kuris dar liko pacientui; gali ir turi būti taikoma ir tiems pacientams, kurie dar gauna specifinį gydymą nuo vėžio; neturi būti atidėliojama iki tol, kai visos gydymo galimybės jau bus išsemtos. Palaikomosios priežiūros esmė – kad ir kiek būtų išplitusi liga, kad ir koks būtų taikytas kompleksinis gydymas, visada dar galima ką nors padaryti, kad ligoniui būtų pagerinta likusio gyvenimo kokybė
AR PLAUČIŲ VĖŽYS IŠGYDOMAS?

Kaip parenkamas optimalus plaučių vėžio gydymas?

Taikant tinkamą gydymo būdą, be informacijos apie plaučių vėžio tipą ir stadiją, labai svarbi ir bendra paciento sveikatos būklė.

Gydytojas ir pacientas visuomet turėtų aptarti galimus plaučių vėžio gydymo būdus bei jų  privalumus bei trūkumus. Atviras bendravimas su gydančiuoju gydytoju gali padėti pacientui iškęsti sunkumus ir rasti atsakymus į klausimus. 

Orientacinę pagalbą rasite Nacionalinio vėžio instituto internetinėje svetainėje.

Dalinkitės socialiniuose tinkluose